Europos Sąjungos susikūrimo istorija

Europos Sąjunga (ES) yra politinė ir ekonominė sąjunga, kurią sudaro 27 valstybės narės, kurių pagrindinė vieta yra Europoje. ES turi sudėtingą istoriją, kuri tęsiasi dešimtmečius ir kuriai būdingi politiniai, ekonominiai ir socialiniai veiksniai. Šiame straipsnyje išnagrinėsime pagrindinius įvykius ir veiksnius, lėmusius Europos Sąjungos susikūrimą.

Europos Sąjungos ištakos
Europos Sąjungos ištakos sietinos su Antrojo pasaulinio karo padariniais. Po karo nusiaubimo Europos lyderiai suprato, kad reikia naujo požiūrio į užsienio politiką, kuris skatintų bendradarbiavimą ir užkirstų kelią kitam konfliktui. 1950 m. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Schumanas pasiūlė Europos anglies ir plieno gamybos integravimo planą, dėl kurio karas tarp Europos šalių taptų „ne tik neįsivaizduojamas, bet ir materialiai neįmanomas“.

Šumano deklaracija, kaip ji tapo žinoma, paskatino 1951 m. sukurti Europos anglių ir plieno bendriją (EAPB). EAPB buvo pirmasis žingsnis link labiau integruotos Europos, kurios tikslas buvo sutelkti anglies ir plieno išteklius skatinti ekonomikos augimą ir bendradarbiavimą.

Romos sutartis ir Europos ekonominė bendrija
1957 metais buvo pasirašyta Romos sutartis, kuria įsteigta Europos ekonominė bendrija (EEB). EEB siekė sukurti bendrą valstybių narių rinką, leidžiančią laisvai judėti prekėms, paslaugoms ir žmonėms. Romos sutartimi taip pat buvo įsteigta Europos atominės energijos bendrija (Euratomas), kurios tikslas buvo skatinti taikų branduolinės energijos naudojimą.

EEB buvo reikšmingas etapas Europos Sąjungos istorijoje, nes sudarė valstybių narių ekonominės integracijos ir bendradarbiavimo pagrindus. EEB taip pat suteikė pagrindą tolesnei politinei ir socialinei integracijai ateinančiais metais.

Mastrichto sutartis ir Europos Sąjunga
1992 m. buvo pasirašyta Mastrichto sutartis, įkurianti Europos Sąjungą, tokią, kokią ją žinome šiandien. Mastrichto sutartimi, be ekonominės integracijos, buvo sukurtas politinės ir socialinės integracijos pagrindas. Sutartimi ES buvo sukurta kaip viršnacionalinė organizacija, turinti savo institucijas, įskaitant Europos Parlamentą, Europos Komisiją ir Europos Vadovų Tarybą.

Mastrichto sutartimi taip pat buvo įvesta Europos pilietybės samprata, suteikianti ES piliečiams teisę gyventi ir dirbti bet kurioje valstybėje narėje. Sutartimi taip pat buvo įvestas euras – bendra valiuta, kurią naudoja 19 valstybių narių, ir įsteigtas Europos centrinis bankas (ECB), atsakingas už pinigų politiką euro zonoje.

Europos Sąjungos plėtra
Nuo pat įkūrimo Europos Sąjunga labai išsiplėtė – 2021 m. jai priklauso 27 valstybės narės. Pirmoji plėtros banga įvyko 1973 m., kai Danija, Airija ir Jungtinė Karalystė įstojo į EEB. Po to sekė kelios plėtros bangos, 1981, 1986, 1995, 2004, 2007 ir 2013 metais įstojo naujos valstybės narės.

ES plėtra atnešė naujų iššūkių, nes prie sąjungos prisijungė skirtingos istorijos, kultūros ir ekonomikos valstybės narės. Tačiau ES toliau vystėsi, prisitaikydama prie naujų iššūkių ir galimybių, tokių kaip pasaulinė finansų krizė ir „Brexit“.

Plėtra ir integracija
     Bėgant metams Europos Sąjunga toliau vystėsi ir plėtėsi, naujoms valstybėms narėms prisijungiant prie sąjungos ir integruojantis į jos politines, ekonomines ir socialines struktūras. Plėtros ir integracijos procesas buvo sudėtingas ir kartais ginčytinas procesas, nes prie sąjungos prisijungė skirtingos istorijos, kultūros ir ekonomikos valstybės narės.

Paskutinė plėtra įvyko 2013 m., kai Kroatija tapo 28-ąja ES nare. Plėtros procesas padėjo skatinti stabilumą ir demokratiją Europoje, taip pat ekonomikos augimą ir bendradarbiavimą.

     Bendra užsienio ir saugumo politika
     Be ekonominės ir politinės integracijos, ES taip pat sukūrė bendrą užsienio ir saugumo politiką, kuria siekiama skatinti taiką, stabilumą ir saugumą Europoje ir visame pasaulyje. ES užsienio ir saugumo politika grindžiama daugeliu principų, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms, demokratiją ir teisinės valstybės principus.

ES sukūrė įvairias institucijas ir mechanizmus savo užsienio ir saugumo politikai remti, įskaitant Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP). ES taip pat atliko pagrindinį vaidmenį skatinant tarptautinį bendradarbiavimą ir daugiašališkumą, glaudžiai bendradarbiaudama su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Jungtinėmis Tautomis.

     Ekonominė nauda
     Vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos privalumų yra jos ekonominė integracija, dėl kurios buvo sukurta bendra rinka ir laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimas. Tai padėjo skatinti ekonomikos augimą ir klestėjimą, taip pat sumažinti prekybos kliūtis ir padidinti konkurenciją.

ES taip pat yra didžiausia pasaulio ekonomika, kurios BVP viršija 18 trilijonų USD. Tai padėjo sukurti įvairias ekonomines galimybes įmonėms ir asmenims, taip pat paskatino inovacijas ir technologijų pažangą.

Galima teigti, kad Europos Sąjunga tapo svarbia politine, ekonomine ir socialine organizacija, padėjusia skatinti suverenių tautų bendradarbiavimą ir integraciją. Bėgant metams ES vystėsi, prisitaikydama prie naujų iššūkių ir galimybių, ir atliko svarbų vaidmenį skatinant stabilumą, demokratiją ir gerovę Europoje ir visame pasaulyje.

Paskelbta | 2023 Balandžio 5d. | 22:37