Psichikos sveikata ir depresija

Psichinė sveikata yra esminis bendros sveikatos ir gerovės aspektas. Tai daro įtaką mūsų mąstymui, jausmams ir elgesiui, taip pat vaidina svarbų vaidmenį nustatant mūsų gebėjimą susidoroti su gyvenimo iššūkiais ir džiaugtis gyvenimu. Depresija yra dažna psichinės sveikatos būklė, kuri gali turėti sunkų ir ilgalaikį poveikį žmogaus mintims, jausmams ir elgesiui. Jai būdingas nuolatinis liūdesio, beviltiškumo jausmas, susidomėjimo ar malonumo stoka veikla, kuri anksčiau patiko. Depresija taip pat gali sukelti fizinius simptomus, tokius kaip apetito, miego modelių ir energijos lygio pokyčiai.

Depresija yra daugiau nei vien tik nusilpęs jausmas ar sunkios problemos. Tai rimta liga, kuri gali sutrikdyti žmogaus gebėjimą atlikti kasdienę veiklą, pavyzdžiui, darbą, mokyklą ir santykius. Jei negydoma, tai taip pat gali sukelti rimtesnių sveikatos problemų, tokių kaip širdies liga.

Depresiją sukelia daugybė veiksnių, įskaitant genetiką, aplinką ir gyvenimo įvykius. Jį gali sukelti įtempti įvykiai, tokie kaip mirtis šeimoje, išsiskyrimas ar finansinės problemos. Tai taip pat gali būti pagrindinių sveikatos būklių, tokių kaip hormonų disbalansas arba piktnaudžiavimo istorija, rezultatas.

Yra keletas depresijos tipų, įskaitant:

     Didžiosios depresijos sutrikimas: tai pati sunkiausia depresijos forma, kuriai būdingas nuolatinis liūdesio, beviltiškumo jausmas ir susidomėjimo ar malonumo veikla stoka. Tai taip pat gali sukelti fizinius simptomus, tokius kaip apetito, miego modelių ir energijos lygio pokyčiai.

     Nuolatinis depresinis sutrikimas: tai depresijos forma, kuri trunka mažiausiai dvejus metus ir kuriai būdinga prasta nuotaika ir susidomėjimo veikla, kuri anksčiau patiko, praradimas.

     Bipolinis sutrikimas: tai būklė, kai žmogus patiria ekstremalių pakilimų (manijos) ir nuosmukių (depresijos) periodus.

     Sezoninis afektinis sutrikimas (SAD): Tai depresijos tipas, pasireiškiantis žiemos mėnesiais, kai yra mažiau natūralios saulės šviesos. Manoma, kad tai sukelia saulės šviesos trūkumas, kuris gali sutrikdyti vidinį organizmo laikrodį ir sukelti depresijos jausmą.

Depresijos gydymas paprastai apima terapijos, vaistų ir gyvenimo būdo pokyčių derinį. Terapija gali padėti žmogui geriau suprasti ir valdyti savo jausmus bei elgesį. Įprastos terapijos rūšys apima kognityvinę-elgesio terapiją, kuri padeda žmogui atpažinti ir pakeisti neigiamus mąstymo modelius, ir tarpasmeninę terapiją, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas santykiams ir bendravimo įgūdžiams. Vaistai, tokie kaip antidepresantai, taip pat gali padėti sumažinti depresijos simptomus. Gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip reguliari mankšta, sveika mityba ir pakankamai miegas, taip pat gali padėti pagerinti nuotaiką ir sumažinti depresijos simptomus.

Svarbu kreiptis pagalbos, jei jūs ar jūsų pažįstamas asmuo jaučia depresijos simptomus. Tinkamai gydant, dauguma depresija sergančių žmonių gali jaustis geriau ir gyventi visavertį gyvenimą. Jei kyla minčių apie savižudybę, svarbu nedelsiant kreiptis pagalbos. Skambinkite Nacionalinei savižudybių prevencijos linijai  116 123   arba eikite į artimiausią greitosios pagalbos skyrių.

Paskelbta | 2022 Gruodžio 26d. | 17:48